[block color=”1″]

Kokie yra mokymo būdai?

[/block]

[block color=”2″ wide]
Turbūt visi sutiksite, kad mūsų visas gyvenimas – tai didelė mokykla. Mokomės patirdami ir analizuodami savo patirtį, perimdami žinias iš aplinkinių, tiesiog žengdami per gyvenimą. Visgi, daugiausiai išmokstame iš tiesioginio kontakto su labiau patyrusiu žmogumi, pavyzdžiui mokytoju, mentoriumi ar dėstytoju, todėl ir pats mokymas neretai apibrėžiamas kaip įvairių mokančiojo asmens taikomų veiksmų visuma, dėl kurios besimokantysis gali įgyti naujų kompetencijų.

Egzistuoja labai didelė mokymo metodų įvairovė. Negalima teigti, kad tam tikri mokymo metodai yra geresni už kitus arba atvirkščiai, nes atskiri metodai skiriasi savo paskirtimi. Vieni metodai yra labiau tinkami pateikti naujai medžiagai, kiti – individualiam darbui, dar kiti – grupiniams užsiėmimams. Norint pasiekti gerų rezultatų, mokymo metodai turėtų būti derinami tarpusavyje. Visus šiuos metodus galime išskirti pagal tokias kategorijas:

Pagal dalyvių skaičių:

• Auditoriniai
• Grupiniai
• Individualūs

Pagal paplitimą:

• Tradiciniai
• Modernūs

Pagal santykį su besimokančiuoju:

• Aktyvūs
• Pasyvūs

[/block]

[divider]

[block color=”3″]

Modernus ir tradicinis mokymas, kuo tai skiriasi?

[/block]

[block color=”2″ wide]
Nors egzistuoja daug būdų skirstyti mokymo metodus, kaip patį svarbiausią skirtumą derėtų išskirti taikomų metodų modernumą. Pagal tai galima išskirti Jums labiausiai pažįstamus tradicinius mokymo metodus, kurie yra naudojami jau gan ilgą laiką ir yra populiarūs ir modernius mokymo metodus, kurie yra naujai sukurti ir jų taikymui paprastai gerokai intensyviau pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos.

Negalima sakyti, kad vieni iš metodų yra tiesiog blogesni ar geresni už kitus ir, pavyzdžiui, šiuo metu turėtų būti taikomi tik modernūs mokymo metodai. Visgi, galima pažymėti, kad didesnė taikomų mokymo metodų įvairovė ir didesnis kiekis modernių metodų leistų lavinti kur kas platesnį besimokančiųjų žinių spektrą ir labiau juos įtrauktų bei motyvuotų. Tai puikiai atsispindi analizuojant kokias žinių rūšis skirtingi lavinimo metodai ugdo:

Apibendrinant galima teigti, kad nėra vieno geriausio mokymo metodo ir labiausiai rekomenduojama tiek mokantiems, tiek besimokantiems ieškoti galimybių semtis žinių taikant mišrias mokymų technikas ir skirtingus metodus derinti tarpusavyje.

[/block]

[divider]

[block color=”1″]

Kas yra simuliacija ir simuliacinis žaidimas?

[/block]

[block color=”2″ wide]
Kaip jau pristatyta anksčiau, simuliaciniai žaidimai yra vienas iš moderniųjų mokymo metodų, lavinantis itin platų žinių spektrą. Norėdami atsakyti, kas tai per žaidimai ir kur jie taikomi, visų pirma turime suprasti, kas yra pati simuliacija?

Simuliacija – dalinis tikrovės atkūrimas, išskiriantis tik esmines realaus gyvenimo charakteristikas ir perke­liantis procesą į nerizikingą aplinką, taip suteikiant dalyviams galimybę mokytis, įgyti įgūdžių ir patirties.

Simuliacinių žaidimų dėka išskiriamos svarbiausios realaus gyvenimo situacijos ypatybės ir pateikiamos nerizikingoje aplinkoje. Tai aktyvus, modernus, grupi­nis mokymo metodas, integruojantis įvairių disciplinų žinias, supažindinantis su konkrečių procesų veikimu, formuojantis tokius įgūdžius, kaip lyderystė, komandi­nis darbas, veiklos planavimas, problemų sprendimas, analitinis mąstymas. Pagrindinis simuliacinio žaidimo išskirtinumas, o kartu ir jo privalumas yra tai, kad da­lyviai priimdami sprendimus turi integruotai taikyti labai įvairias žinias ir priimti sprendimus kolektyviai – rasti sėkmės formulę su kitais komandos nariais.

Simuliacinio ugdymo nauda ir privalumai ypatingai išryškėja jaunimo grupėse. Pastebėta, jog būtent jaunimas per žaidimus linkęs aktyviau įsitraukti ir nejučiomis priimti žinias, patirtį, kurią mokymų metu norima perteikti. Taip pat simuliacija yra puiki jaunimo motyvacinė priemonė imtis naujos veiklos, kokybiškai kitaip žiūrėti į esamus užsiėmimus ir planus. Taikydami žinių integravimą, žaidimo metu dalyviai kartu naudoja įvairias turimas žinias, nuo ma­tematikos, marketingo iki politikos, viešojo administravimo bei planavimo. Taip pat ugdomos asmeninės jaunuolio savybės, tokios kaip bendravimo, derybų įgūdžiai.

[/block]

[divider]

[block color=”3″]

Simuliacinių žaidimų istorija

Žaidimai įrodė esą puikus būdas „mokytis darant” ir yra efektyvus įrankis verslo srities mokymams bei įgūdžių ugdymui.
[/block]

[block wide]
Mokymasis imituojant yra vienas iš seniausių mokymo metodų, kurio tradicijos siekia dar viduramžius. Tuo metu veiklos imitavimas buvo suvokiamas kaip amato mokymasis atliekant darbą vadovaujant meistrui. Toks metodas buvo naudojamas mokant amatų, taip pat meno – tapybos, skulptūros.

Ekonominiai simuliaciniai žaidimai, dar vadinami imitaciniais verslo žaidimais, yra gerokai naujesnė koncepcija. Skirtingose šalyse ekonominiai simuliaciniai žaidimai pasirodė skirtingu laiku. Spartus vėlesnis imitacinių žaidimų populiarėjimas ir paplitimas verslo bei mokslo įstaigose siejamas su našių kompiuterių sukūrimu ir išpopuliarėjimu.

Lietuvoje pirmieji simuliaciniai žaidimai pasirodė tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje, šaliai perėjus prie rinkos ekonomikos sistemos. Juos atvežė Vakarų šalių verslo konsultantai, rengiantys verslininkus dirbti rinkos sąlygomis.
[/block]

[divider]

[block color=”1″]

Žaidimų taikymo mokymo procese rezultatai

[/block]

[block color=”2″ wide]
Pristačius simuliacinius žaidimus, bei kaip vieną svarbiausių simuliacinių žaidimų rūšių išskyrus ekonominius simuliacinius žaidimus galima klausti, kokią tikslią naudą šie žaidimai duoda?

• Verslo žinių ir įgūdžių įgijimas – simuliacinių verslo žaidimų metu ugdomi veiklos kompetencijai reikalingi gebėjimai
• Žinių integravimas – žaidžiant ekonominius simuliacinius žaidimus susiejamos įvairių sričių: ekonomikos, finansų, vadybos, rinkodaros, matematikos, psichologijos ir kt. sričių žinios; išmokstama jas integruotai taikyti sprendžiant problemas.
• Mokymasis iš klaidų – imitacinių verslo žaidimų metu dalyviai mokosi ne tik iš teisingai priimtų sprendimų, bet ir iš padarytų klaidų, turi galimybę įvertinti savo sprendimų rezultatus.
• Komandinis darbas ir lyderystė – žaisdami verslo žaidimus besimokantieji išmoksta dirbti komandoje, pasidalinti užduotis, prisiimti atsakomybę. Komandinis darbas taip pat padeda komandų vadovams ugdyti vadovavimo ir lyderiavimo įgūdžius.
• Problemų sprendimas – žaisdami ekonominius simuliacinius žaidimus dalyviai nuolat susiduria su įvairiomis problemomis, kurias turi išspręsti. Taip ugdomi problemų sprendimo, sprendimų priėmimo įgūdžiai.
• Veiklos planavimas – daugelis simuliacinių žaidimų riboja sprendimų priėmimui skirtą laiką, todėl, norėdami pasiekti gerų rezultatų, dalyviai turi išmokti teisingai ir efektyviai paskirstyti laiką, pasidalinti užduotis
• Emocijų valdymas – konkurencija ir laiko apribojimai ekonominių simuliacinių žaidimų metu dažnai sukuria emocinę įtampą, kurią įveikdami dalyviai išmoksta valdyti savo emocijas.

[/block]